Danielių migracijos po išleidimo iš aptvaro

Danielių migracijos po išleidimo iš aptvaro

Danieliai yra rūšis lengvai prisitaikančių gyvūnų, galinčių išgyventi įvairiose buveinėse – miškuose, krūmynuose, želdiniuose, ganyklose, pievose. Natūralioje aplinkoje danieliai dažniausiai gyvena mišriuose eglių ir lapuočių miškuose su tankiu krūmų traku bei pakankamai gausia žolių augalija.
Literatūroje nurodoma, kad šie gyvūnai mėgsta gyventi miškuose, kur yra pievelių ar atviresnių vietų arba netoli laukų. Pastebėta, kad danieliai nėra migruojantys gyvūnai, jie prisitaiko išgyventi įvairiose klimato sąlygose (nuo šalto-drėgno iki šilto-sauso oro). Žinoma, būtina, kad jų gyvenamoje teritorijoje būtų pakankamos maitinimosi ir saugumo sąlygos, tinkamas klimatas, tinkamas bandos dydis.

Danielius perspektyvu auginti ir aptvaruose – juos lengva prijaukinti, jie greitai pripranta prie ganyklų, per palyginti trumpą laiką užaugina gerus ragus, yra atsparūs ligoms. Lietuvoje nėra nei gamtinių apribojimų, nei teisinių draudimų, todėl danieliai gali papildyti laisvėje gyvenančiųjų populiacijas. Danieliai gali būti ir įdomus medžioklės objektas.
Algimantas Kamičaitis knygoje „Danielius. Auginimas aptvaruose ir apgyvendinimas atviruose medžioklės plotuose“ kviečia: „…auginkime aptvaruose ir aklimatizuokime atviruose medžioklės plotuose danielius kuo plačiau, kad turėtume įdomios, nors ir nelengvos medžioklės galimybę, galėtume pasidžiaugti įspūdingais trofėjais, ir, tuo pačiu, paskanauti tikrai delikatesinės žvėrienos“. Lietuvoje gausu atvejų, kai aptvaruose auginti danieliai mažesnėmis ar didesnėmis grupėmis tikslingai išleidžiami į laisvę, tačiau dar trūksta tyrimų ir apibendrinančių publikacijų apie tokių danielių migracijas, pasiskirstymą, prisitaikymo sėkmę, todėl atsiranda realiais faktais mažai pagrįstų nuomonių, nusistatymų ir kalbų. Šiuo straipsniu pabandysime užpildyti susidariusią informacijos spragą, sieksime išsklaidyti klaidinančias mintis, o kai kuriuos mitus – paversti faktais.

Mūsų tyrimas buvo atliekamas Kauno medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete „Karklė“. Šis medžioklės plotų vienetas užima 3643,9 ha, iš kurių miškai sudaro 1481,7 ha (40,7 proc.), laukai – 1683,8 ha (46,2 proc.), vandens telkiniai – 207,8 ha (5,7 proc.), ne medžioklės plotai – 270,6 ha (7,4 proc.). Be to, 16,4 km juosta ribojasi su Nemuno upe. „Karklės“ medžiotojų klubo teritorijoje 2010 m. įsteigtas Liudvikui Borisevičiui priklausantis 4,02 ha dydžio danielių aptvaras. Pradžioje aptvare buvo apgyvendinta 10 danielių (1 patinas ir 9 patelės), po dvejų metų jų gyveno jau 22 (2 patinai, 13 patelių ir 7 jaunikliai), vėliau banda sėkmingai augo.

Šių metų pavasario pirmoje pusėje į laisvę išleista 11 danielių (3 patinai ir 8 patelės), kurie pažymėti ausų įsagais su skaičiais nuo 1 iki 10 (1 pav.). Be to, 3 danieliai dar pažymėti ir GPS antkakliais (2 pav.). Du patinai buvo 1 metų ir 9 mėn., trečiasis – 9 mėn. (jis laikėsi prie antkakliu pažymėtos motinos). Dvi patelės buvo 9 mėn., trys – 1 metų ir 9 mėn., dar dvi – 2 metų ir 9 mėn. ir viena – 3 metų ir 9 mėn. Iš 8 patelių trys vyresnės buvo vaikingos. Viena iš vaikingų patelių paleidimo priežasčių buvo mintis, kad tokia patelė neturėtų toli migruoti. Gimęs jauniklis taip pat turėtų sulaikyti patelę nuo klajonių, o jaunikliui gimimo teritorija turėtų virsti gyvenama teritorija.

Išleidimui atrinkti danieliai buvo patalpinti atskirame aptvare ir keletą dienų iki vartų atidarymo papildomai šerti. Atidarius vartus jiems suteikta galimybė išeiti patiems. Išleidimui atrinkti danieliai elgėsi gana skirtingai. Pirmiausia aptvarą paliko antkakliu pažymėtas 1 metų ir 9 mėn. patinas Nr. 1. Tik paleistas jis pralaužė aptvaro tvorą ir iš karto pabėgo. Antkakliu pažymėta 1 metų ir 9 mėn. patelė Nr. 4 (ne nėščia) iš aptvaro išėjo tik praėjus 2 paroms po vartų atidarymo. Kartu su patele išėjo ir antkakliu pažymėtas 9 mėn. amžiaus jauniklis Nr. 10., tačiau tą pačią dieną jis žuvo. Paskutinės auskarais pažymėtos patelės aptvarą paliko praėjus 4 paroms po vartų atidarymo. Po 10 dienų žuvusio jauniklio ausies įsagas ir GPS antkaklis buvo uždėti 1 metų ir 9 mėn. patinui, kuris paleistas Paštuvos miško aikštėje (vadinamame Grigalaukyje), 2,5 km atstumu nuo aptvaro, iš kurio išleisti visi kiti danieliai.

Danielių GPS antkakliai buvo nustatyti, kad kas valandą siųstų signalą į serverį su gyvūno buvimo vietos koordinatėmis. Per pirmąsias 60 gyvenimo laisvėje dienų gauta 4320 taškų su danielių buvimo vieta (3 pav). Taškų analizė parodė, kad 16,5 proc. taškų yra su netiksliomis koordinatėmis, kuriuos reikėjo atmesti kaip klaidingus.

Iš antkaklių gaunamos pažymėtų danielių buvimo vietų koordinatės leido apskaičiuoti atstumus, kuriuos individai nueidavo per 1 val. Skaičiuojant atstumus, taškai buvo jungiami tiesia linija (skaičiavimuose neatsispindi trajektorijos ilgis, kuria realiai gyvūnas ėjo 1 val. nuo registracijos taško iki kitos valandos taško). Tačiau pakankamai trumpu (1 val.) intervalu nustatytas siųstuvo veikimas leido susidaryti gana detalų vaizdą. Vidutiniškai danieliai per 1 val. nueidavo po 0,134 km. Patinų nueinamas vidutinis atstumas per 1 val. buvo 0,167 km ir 0,148 km, o patelės – 0,091 km. Per parą, sumuojant atstumus tarp 24 gyvūno registracijos taškų, danieliai vidutiniškai nueidavo po 3,3 km. Mažiausias nueitas atstumas per parą buvo 0,7 km, o didžiausias – 10,9 km. Atvejai, kai danieliaus paros kelias nesiekė 3 km, sudarė 50 proc. Patinai per parą vidutiniškai nueidavo 3,6 km ir 4,1 km, o patelė – 2,2 km. Per parą nueinamas atstumas nepasižymėjo pastovumu. Pavyzdžiui, nors patelės nueinamas atstumas svyravo mažesniame diapazone (1–3 km per parą), lyginant su patinais, tačiau pasitaikė ne vienas atvejis, kai patelės migracija viršijo 5 km per parą. Maksimalus patelės nueitas atstumas buvo 7,5 km per parą.

Vidutinis danielių nueinamas atstumas per savaitę (suma atstumų tarp 168 taškų) buvo 23 km. Patinai vidutiniškai per savaitę nuėjo 25,5 km ir 28,5 km, o patelė – 15,4 km. Visų trijų individų vidutiniai per savaitę nueinami atstumai nepasižymėjo ypač reikšmingais svyravimais. Tik patinas Nr. 1 pirmą savaitę nukeliavo trečdaliu ilgesnį atstumą (42,7 km) nei vidutiniškai kitomis savaitėmis (27,2 km). Šis individas paleidimo dieną nukeliavo net 10,9 km – didžiausią atstumą per visą 12 savaičių tyrimo laikotarpį. Duomenys rodo, kad vėliau gyvūnas nusiramino ir nusistovėjo nereikšmingai kintantis vidutinis per savaitę jo nueinamas atstumas. Kiti du danieliai, matyt, nepatyrė reikšmingesnio streso ir jų nueinami atstumai visą laikotarpį kito nežymiai. Kai kuriais atvejais tikimasi, kad gyvūnas po paleidimo turėtų klajoti intensyviau, o susiradęs tinkamą teritoriją pasidaryti sėslesnis. GPS gaunami duomenys neparodė tendencijos, kad ilgėjant išbūtam laikui laisvėje mažėtų nueinamas atstumas.

Pirmas dvi savaites po antkaklio uždėjimo patelė Nr. 4 laikėsi aptvare, todėl yra galimybė palyginti jos nueinamą atstumą aptvare ir laisvėje. Aptvare jos nueinamas vidutinis atstumas buvo 13,6 km per savaitę. Išėjusi iš aptvaro patelė nueidavo vidutiniškai 15,8 km per savaitę. Akivaizdžiau skyrėsi gyvūnų nueinami atstumai pagal lytį. Abu patinai nueidavo vidutiniškai po 27 km per savaitę, o patelė vos ne dvigubai mažiau – 15,4 km.

Dažnai norima žinoti, kokiu atstumu į laisvę išleidžiami gyvūnai nutolsta nuo paleidimo vietos. Atsakant į šį klausimą, buvo skaičiuojami atstumai nuo danieliaus paleidimo vietos taško iki taškų, kuriuose jis registruotas kitomis dienomis (apskaičiuojant kiekvienos dienos buvimo centro tašką). Vidutiniškai kasdien per visą tyrimo laikotarpį danieliai laikėsi nutolę per 1 km nuo paleidimo vietos: patino Nr. 1 vidutinis nutolimo atstumas buvo 1,3 km, patino Nr. 10 – 0,5 km, o patelės Nr. 4 – 1,1 km. Patinas Nr. 10 laikėsi arčiausiai paleidimo vietos. Šis individas toliausiai nuo paleidimo vietos buvo nutolęs tik 1,3 km, o maksimalus savaitės nutolimo atstumas siekį vos 0,6 km. Tiek patinas Nr. 1, tiek patelė Nr. 4 nuo išleidimo aptvaro nutolo labiau. Patinas Nr. 1 daugiausiai buvo nutolęs per 2,3 km, o vidutinis savaitės didžiausias nutolimas siekė 1,8 km. Palyginkime: patelė Nr. 4 daugiausiai nutolo per 2 km, o vidutinis savaitės didžiausias nutolimas – 1,5 km.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad praktiškai visi danielių buvimo taškai per tiriamąjį laikotarpį buvo medžioklės plotų vieneto „Karklė“ teritorijoje. Pasitaikė tik vienas atvejis, kai danielius Nr. 1, praėjus 74 d. po paleidimo, vėlai vakare perplaukė Nemuną ir šio gyvūno buvimo 4 taškai užregistruoti Suvalkijoje, medžioklės plotų vienete „Ova“. Tačiau tą pačią naktį šis danielius vėl sugrįžo atgal ir likusį tyrimo laiką praleido „Karklės“ teritorijoje.

Antkakliais pažymėtų danielių vidutinė 1 paros užimama teritorija buvo skaičiuojama, apjungiant tos paros labiausiai nutolusius taškus (sukuriant daugiakampį, į kurį telpa visi vienos paros taškai). Vidutinis vieno gyvūno per 1 parą užimamas plotas tiriamuoju laikotarpiu buvo 42,2 ha. Duomenys atskleidė, kad patinų ir patelės vidutinė laikymosi teritorija skyrėsi net 6 kartus. Patinai per 1 parą vidutiniškai laikydavosi 60,2–60,3 ha, o patelė – tik 10,7 ha plote. Vizualiai gali pasirodyti, kad patelės užimamos teritorijos dydis buvo gerokai pastovesnis nei patinų. Bet skaičiai rodo, kad vidutinis savaitinis 1 paros užimamos teritorijos dydis skyrėsi net 4 kartus. Patelės užimamos teritorijos dydis kito vidutiniškai nuo 5,8 ha iki 22,6 ha per parą. Patinų vidutinis paros užimamas plotas kas savaitę taip pat skyrėsi 4–5 kartus, tačiau dėl didesnio jų užimamo ploto šis skirtumas vizualiai dar labiau išryškėjo. Patino Nr. 1 užimamas vidutinis plotas kito nuo 31,9 ha iki 118,1 ha per parą. Didžiausias vidutinis užimamas plotas buvo pirmąją savaitę po paleidimo, kuomet registruotas ir didžiausias 1 paros užimamas plotas – net 235,6 ha. Patino Nr. 10 vidutinis paros plotas, kurį gyvūnas užėmė per savaitę, kito nuo 25,2 ha iki 129,7 ha. Bet pasitaikė dienų, kai šio individo užimamas plotas tesiekdavo tik 3,2 ha arba išaugdavo iki 561,2 ha per parą.

Apibendrinant šį tyrimą, galima teigti: parenkant aptvaruose išaugintus danielius išleidimui, reikia atsižvelgti į gyvūno psichines savybes ir stabilumą. Harmoningi gyvūnai be streso natūraliai nutolsta nuo paleidimo vietos ir jų pirmų parų migracijos atstumai reikšmingai nesiskiria nuo tolimesnių. Nueinamas atstumas ir užimamas plotas priklauso ir nuo gyvūno lyties. Patinai yra aktyvesni ir jų užimami plotai yra didesni. Bet mūsų turimo metu ir patinai, ir patelė liko medžioklės plotų vienete, kur buvo išleisti. Tai gera žinia tiems, kurie pergyvena, kad jų išleistus danielius medžios kitų plotų valdytojai.

*** Dėkojame padėjusiems danielius sugauti ir paleisti medžiotojams – Gintautui Čepui, Taurui Isiūnui, Aivarui Gedminui, Rimui Stankevičiui ir Kauno medžiotojų klubo „Karklė“ medžiotojams, prisidėjusiems dar ir finansiškai prie šio projekto – Sauliui Jociui, Remigijui Vaitiekūnui, Ričardui Pareigiui, Adolfui Augustinavičiui, Vidmantui Karickui, Gintarui Karickui, Romualdui Valaičiui, Valdui Alaburdai.


MISKE.LT
Autoriai: Artūras Kibiša, Mindaugas Račkauskas, Kastytis Šimkevičius, Renata Špinkytė-Bačkaitienė, ASU

The post Danielių migracijos po išleidimo iš aptvaro appeared first on Miske.lt.

https://www.miske.lt/straipsniai/danieliu-migracijos-po-isleidimo-is-aptvaro/

Kategorijos

Sekite mus